Gamyboje retai pasitaiko ideali situacija: laisva vieta yra, rinkoje yra pasiruošęs specialistas, jis žino reikiamą staklę, medžiagą, valdymo sistemą, matavimo įrankius ir dar atitinka pamainų grafiką. Dažniau pasirinkimas yra sudėtingesnis. Vienas žmogus stiprus brėžiniuose, bet mažai dirbo su derinimu. Kitas užtikrintai stovi prie staklių, bet nėra įpratęs prie savarankiško kontrolės. Trečias greitai mokosi, bet kol kas nesugeba laikytis serijos tempo.
Šiuo momentu darbdaviui reikia nuspręsti ne abstraktų klausimą „tinka ar netinka“, o praktinį: kokios spragos iš tikrųjų uždaromos mokymu, o kurios trauks skyrių žemyn mėnesiais. Klaida bet kuria kryptimi kainuoja pinigus. Galima praleisti perspektyvų darbuotoją. Galima pasamdyti žmogų, kuris reikalauja nuolatinės kontrolės ir vis tiek nepasieks reikiamo lygio.
Visų pirma atskirkite patirties trūkumą nuo silpnos bazės
Patirties trūkumas konkrečioje įrangoje dar nereiškia, kad žmogaus negalima išmokyti. Jei jis supranta brėžinį, kruopščiai matuoja, užduoda tikslius klausimus, neslepia klaidų ir greitai susieja pastabas su veiksmais prie staklių, adaptacija dažnai vyksta normaliai. Kita situacija — silpna bazė: žmogus painioja dydžius, nemato skirtumo tarp panašių operacijų, nesupranta, kodėl reikia patikrinti po derinimo, ir laiko pastabas formalumu. Tokį atotrūkį uždaryti yra žymiai sunkiau.
Kas gali būti išmokta be didelės rizikos
Dalis įgūdžių gerai perduodama įmonės viduje, ypač jei skyrius dirba stabiliai ir yra kas supažindinti naują darbuotoją su procesu. Pavyzdžiui, galima išmokyti konkrečios stovo ypatybių, priimto partijos paleidimo tvarkos, vidinių kontrolės kortelių užpildymo taisyklių, darbą su įprasta įranga ar tipinių dydžių tikrinimą.
Tokios spragos neturėtų gąsdinti pačios savaime. Svarbu kita: kaip greitai žmogus perkelia paaiškinimą į veiksmą. Jei po dviejų-trijų pakartojimų jis pradeda dirbti kruopščiau, fiksuoja seką, nebekartoja tos pačios klaidos ir pats patikslina ginčytinus momentus, mokymas turi prasmę.
Gerai ženklas — gebėjimas dirbti su ribota savarankiškumu. Ne visiškai vienas, bet ir ne taip, kad meistras ar vyresnysis operatorius stovėtų šalia visą dieną. Pirmosiomis savaitėmis tai normalus tarpinis lygis: žmogus jau atlieka aiškią darbo dalį, o sudėtingus sprendimus kol kas tikrina su patyrusiu darbuotoju.
Kur mokymas tampa per brangus
Yra spragų, kurios atrodo kaip praktikos trūkumas, bet iš tikrųjų sukuria nuolatinę riziką. Pavyzdžiui, žmogus nesupranta, kuris dydis yra kritinis, nepatikrina pirmo gaminio, ramiai tęsia darbą po abejotino rezultato, nepastebi įrankio pažeidimo arba nepraneša apie problemą iki broko atsiradimo.
Darbdaviui pavojingas ne pats klaidos faktas. Gamyboje klysta visi. Pavojinga pasikartojimas be išvados. Jei po analizės situacija vėl atsiranda tokiu pačiu pavidalu, skyrius moka du kartus: pirmiausia laiku mokymui, o po to medžiaga, prastovomis ir žmonių dėmesiu, kurie galėjo dirbti savo darbą.
Dar vienas blogas signalas — nesutapimas su skyriaus tempu. Žmogus gali būti kruopštus ir sąžiningas, bet jei jam reikia per ilgos paramos operacijoje, kur gamyba gyvena serijomis ir terminais, sprendimas dėl papildomo mokymo tampa ekonominiu, o ne tik personalo klausimu.
Trumpa patikra prieš sprendimą
Prieš renkantis tarp mokymo ir paieškos tęsinio, naudinga patikrinti ne CV, o elgesį situacijoje, artimoje realiam darbui.
- Ar žmogus supranta, kokius dydžius ir paviršius reikia patikrinti.
- Ar jis gali paaiškinti veiksmų tvarką be išmoktos bendros kalbos.
- Ar jis pastebi neatitikimus ruošinyje, įrankyje, įrangoje ar matavime.
- Ar jis taiso pakartotinę klaidą po konkrečios pastabos.
- Ar jis išlaiko kruopštumą, kai atsiranda nedidelis gamybos tempas.
- Ar jis laiku praneša apie problemą, kol ji dar netapo broku.
Šie ženklai nereikalauja sudėtingo egzamino. Kartais pakanka trumpo praktinio užduoties, brėžinio analizės, pokalbio su skyriaus meistru ir stebėjimo, kaip žmogus reaguoja į patikslinimus. Svarbiausia — nevertinti tik pasitikėjimo pokalbyje. Pasitikėjimas be kruopštumo greitai tampa problema prie staklių.
Kada mokymas yra pagrįstas
Mokyti verta, jei spragos yra ribotos ir aiškios. Pavyzdžiui, žmogui reikia priprasti prie konkrečios valdymo sistemos, vidinės kontrolės tvarkos, naujo tipo detalių ar griežtesnės pamainos disciplinos. Tuo pačiu jis jau turi darbo pagrindą: brėžinį, matavimą, atsakomybę už pirmą detalę, normalią reakciją į pastabas, gebėjimą neslėpti nesuprantamų momentų.
Dar vienas argumentas už mokymą — atitikimas skyriaus užduotims. Jei gamyba gali suteikti žmogui laipsnišką įėjimą per paprastas operacijas, kartojamas detales ir kontrolę iš vyresnio operatoriaus, rizika yra mažesnė. Jei laisva vieta reikalinga savarankiškam suderinimui sudėtingoms partijoms jau dabar, tas pats žmogus gali pasirodyti netinkamas ne dėl potencialo, o dėl momento.
Tokiu sprendimu svarbu iš anksto nustatyti terminą ir kriterijus. Ne „pažiūrėsime, kaip seksis“, o kas tiksliai turėtų pasikeisti per dvi savaites, mėnesį, bandomąjį laikotarpį: greitis, pakartotinių pastabų kiekis, savarankiškumas operacijoje, matavimų kokybė, gebėjimas išlaikyti partijos paleidimo tvarką.
Kada geriau tęsti paiešką
Tęsti paiešką protingiau, jei spragos liečia pagrindinį proceso saugumą: žmogus nesupranta kontrolinių dydžių, nemato klaidos pasekmių, reguliariai praleidžia akivaizdžias patikras arba reikalauja nuolatinio stebėjimo užduotims, kuriose reikia savarankiškumo.
Tas pats taikoma situacijai, kai skyrius jau yra perkrautas. Mokymas nevyksta vakuume. Jei meistras, derintojas ar patyręs operatorius nuolat blaško naują darbuotoją, kenčia esamas darbas. Kartais įmonė formaliai uždaro laisvą vietą, bet iš tikrųjų gauna dar vieną naštą tiems patiems žmonėms.
Yra ir ramesnis variantas: žmogus potencialiai normalus, bet ne šiai pozicijai. Jį galima apsvarstyti kitai pamainai, paprastesnei operacijai, mokymo trajektorijai ar būsimai laisvai vietai. Tai geriau nei jį statyti ten, kur jis greitai susidurs su užduotimis, viršijančiomis dabartinį lygį.
Sprendimas dėl samdymo gamyboje turi būti sąžiningas skyriui. Jei mokymas uždaro aiškų atotrūkį — jį verta planuoti. Jei mokymas turėtų pakeisti trūkstamą bazę, nuolatinę kontrolę ir komandos laiko trūkumą, paieškos tęsinys dažnai pasirodo esąs mažiau brangus variantas.